Istorija

VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS ISTORIJA

 

Vidaus tarnybos daliniai (toliau – daliniai) mūsų šalyje jau turėjo savo prototipus. Dalinių pirmtaku galima vadinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Tribunolo vėliavą. Terminu „vėliava“ tais laikais buvo vadinamas karinis dalinys, atitinkantis šiuolaikinį batalioną ar pulką. Šis karinis dalinys užtikrindavo suimtųjų konvojavimą į Tribunolą, nuteistųjų konvojavimą į kalėjimą ar kitą bausmės vykdymo vietą. Didysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalka būdavo atsakingas už saugumą didžiojo kunigaikščio aplinkoje ir prireikus į pagalbą galėjo pasitelkti vėliavą.

Dabartinės Viešojo saugumo tarnybos pirmtaku galima teisėtai vadinti Vietinės kariuomenės brigadą (toliau – VKB), įkurtą 1920 metų vasario mėnesį, kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės metu. VKB ne tik valdė miestų ir apskričių karo komendantūras, užtikrino drausmės bataliono funkcionavimą, bet ir organizavo belaisvių stovyklas, karo kalėjimus ir jų apsaugą. Vykstant kovoms dėl nepriklausomybės karo komendantūros buvo atsakingos ir už viešąją tvarką. Tuo tikslu buvo formuojami kariniai daliniai iš mobilizuotų savanorių. Pirmuoju VKB vadu nuo 1920 m. vasario 23 d. buvo paskirtas generolas leitenantas Pranas Liatukas. Vėliau VKB vadovavo generolas leitenantas Jurgis Kubilius (1920 m. liepos 13 d. –1920 m. rugpjūčio 7 d. ), majoras Antanas Merkys (1920 m. rugpjūčio 7 d. –1922 m. lapkričio 23 d.), iki VKB išformavimo 1923 m. gruodžio 7 d. VKB vado pareigas ėjo pulkininkas Jonas Mačiulaitis.

Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Lietuvos vadovai susirūpino, kas užtikrins mūsų valstybėje atliekančių bausmę nuteistųjų apsaugą įkalinimo įstaigose, jų konvojavimą, nuteistųjų sukeltų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką ir daugelį kitų su šia specifine valstybine veikla susietų užduočių, kai šią veiklą Lietuvoje vykdančios sovietų pajėgos bus išvestos. Tačiau buvo siekiama kaip galima greičiau išstumti sovietines represines struktūras, kurios kėlė valstybės atkuriamoms institucijoms didelį pavojų.

1991 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 222 patvirtino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus. Šių nuostatų 5 straipsnio 10 punkte buvo nustatyta, kad vienu iš svarbiausių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos uždavinių yra sukurti vidaus tarnybos dalinius.

Pirmasis su vidaus tarnybos dalinių organizavimu susijęs dokumentas buvo 1991 m. rugsėjo 13 d. pasirašytas bendras Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 380/193, kuriuo buvo patvirtinta šaukimo į krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose instrukcija (vadovaujantis 1990 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Aukščiausiosios Tarybos Laikinuoju Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymu, krašto apsaugos tarnyba buvo atliekama ir vidaus tarnybos daliniuose).

Antrasis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 451 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos dalinių sukūrimo ir šių dalinių nuostatų patvirtinimo“, kuris  turėjo 22 straipsnius.

Vidaus tarnybos daliniams buvo numatyti šie pagrindiniai uždaviniai:

  • kova su nusikalstamumu;
  • laisvės atėmimo bausmių vykdymo įstaigų apsauga;
  • suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas;
  • viešosios tvarkos užtikrinimas, ypač masinių renginių metu.

Visą paruošiamąjį periodą vainikavo vidaus reikalų ministro 1991 m. spalio 18 d. pasirašytas įsakymas Nr. 455 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko sukūrimo“. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas ir minėto pulko personalo etatų sąrašas. Iš viso – 2065 etatai, iš jų: karininkų – 137; liktinių puskarininkių – 470; tikrosios tarnybos puskarininkių ir eilinių – 1376; specialistų – 6; tarnautojų – 5; darbininkų – 71. Pulko vadu paskirtas vidaus tarnybos pulkininkas Sergejus Madalovas.

1991 m. lapkričio 11 d. iš šalies  miestų karinių komendantūrų į Vidaus tarnybos I-ąjį pulką atvyko 52 tarnybon pašaukti naujokai.

1991 metų rudenį buvo priimtas tarpvalstybinis susitarimas išvesti iš Lietuvos Sovietų Sąjungos ginkluotąsias pajėgas. Buvo sutarta išvedimą atlikti 1992 metų birželio mėn. Taigi Lietuva turėjo daugiau nei pusmetį, kad suformuotų ir parengtų savąją lietuvišką struktūrą, kuri galėtų iš sovietų perimti nuteistųjų ir pataisos įstaigų išorinę ginkluotą apsaugą, netekusių laisvės ir suimtų asmenų konvojavimą į jų paskyrimo vietas bei teismo posėdžius, taip pat atlikti kitas specialias užduotis, reikalaujančias specifinio parengimo. Įtemptai ir produktyviai dirbant per sutartąjį pusmetį šiuos uždavinius buvo galima įvykdyti. Tačiau sovietinės divizijos vadovybė pareiškė, kad gavo savo vadovybės įsakymą iki 1991 metų pabaigos išvesti iš Lietuvos visą jiems pavaldų karių kontingentą ir visą savo turtą bei dokumentaciją. Taigi pulko sukūrimo ir karių parengimo darbą reikėjo padaryti ne per pusmetį, bet beveik per du mėnesius.

1991 m. gruodžio 16 d. buvo pradėta dirbti pagal Lietuvos ir sovietinės administracijos suderintą objektų apsaugos perdavimo grafiką, kuriame buvo nustatyta perdavimo procedūrą pradėti gruodžio 16 d. ir užbaigti iki gruodžio 25 d. Ši tikrai svarbi valstybinė užduotis buvo atlikta sklandžiai ir laiku. 1991 m. gruodžio 24 d., šv. Kalėdų išvakarėse, visų iki šiol nuo antrosios Lietuvos sovietinės okupacijos pradžios, t. y. nuo 1944 metų vidurio, sovietų karių saugotų Lietuvos įkalinimo įstaigų ginkluotosios apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijos perduotos Lietuvos Vidaus tarnybos I-ojo pulko kariams.

Perimant apsaugą, o vėliau ir išvedant iš Lietuvos svetimos valstybės konvojavimo dalinius, buvo apsieita be jokių ypatingų įvykių ar didelių nesklandumų. Reikia paminėti, kad sovietų pajėgos stabdė savo pasitraukimą iš Lietuvos iki paskutinės minutės, tikėdamosi, kad nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė vis tiek paprašys pagalbos užtikrinti pirmiau minėtas funkcijas.

1992 m. pavasarį kyla riaušės vienoje įkalinimo įstaigoje. Jas pavyksta numalšinti psichologinėmis priemonėmis – ryžtingu įėjimu į zoną įspėjamaisiais šūviais į orą, sirenomis. Vėliau tokių riaušių bus periodškai. Tų pačių metų rudenį pulko kariai pagaliau gauna lietuviškas uniformas.

Siekiant užtikrinti daliniams nustatytas funkcijas ir Vilniaus mieste, buvo nuspręsta reorganizuoti Vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-ąjį batalioną, kuris buvo dislokuotas Vilniuje, ir įsteigti Vidaus tarnybos II-ąjį pulką. Taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 531 buvo įkurtas Vidaus tarnybos 2-asis pulkas.  Pulko vadu nuo 1992 m. rugsėjo 28 d. iki 1994 m. vasario 1 d. buvo paskirtas pulkininkas Stanislovas Stančikas. Jį pakeitė pulkininkas Jonas Rėkus. Nuo 2000 m. gegužės 22 d. iki pulkų reorganizacijos Vidaus tarnybos II-ajam pulkui vadovavo pulkininkas leitenantas Anatolijus Šumskis.

1993-06-15 VR ministro įsakymu vidaus tarnybos II-ajame pulke buvo įsteigta 148 etatų policijos kuopa, kurios pareigūnai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, nuolat turėjo patruliuoti Vilniaus mieste. Dalis šios kuopos pareigūnų analogiškam tikslui buvo komandiruoti į Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestus bei Vilniaus, Mažeikių ir Šilutės rajonus, kuriuose ilgainiui žymiai sumažėjo nusikaltimų, įvykdytų viešose vietose bei imta daugiau sulaikyti asmenų, įtariamų padarius nusikaltimą ir pažeidusių administracinę teisę.

1993 m. lapkričio 20 d. tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Adolfas Šleževičius įteikė kovines vėliavas tuometiniam vidaus reikalų ministro pavaduotojui, vidaus tarnybos dalinių vyriausiajam vadui generolui Arvydui Svetulevičiui, Vidaus tarnybos I-ojo pulko vadui pulkininkui Sergejui Madalovui ir Vidaus tarnybos II-ojo pulko vadui pulkininkui Stanislovui Stančikui.

1994 m. I-ojo pulko iniciatyva įsteigiama paauglių užimtumo ir popamokinio ugdymo Jaunojo kario mokykla, skirta patriotiniam, pilietiniam ir kariniam nepilnamečių vaikų ir jaunuolių ugdymui. Vaikų auklėjimas vyksta visuomeniniais pagrindais, entuziastingų savanorių iniciatyva, ugdymo procesą organizuoja ir prižiūri tuometinis Tarybos narys Vincas Kavaliauskas ir plk. ltn. Algimantas Jurevičius.

1995 m. I-asis pulkas pradeda patruliuoti kartu su Lietuvos policija, siekiant užtikrinti viešąją tvarką Kauno mieste.

1998 m. Vidaus tarnybos pulkai pradeda viešosios tvarkos užtikrinimą Palangos mieste

2001 m. Lietuvoje vykdomas projektas, pagal kurį 3 mėnesių kursų metu I ir II pulkų pareigūnai apmokomi Prancūzijos viešosios tvarkos atkūrimo taktikos.

2006-01-01 Remiantis vyriausybės nutarimu bei VR ministro ir krašto apsaugos ministrų įsakymais, VRM Vidaus tarnybos II pulkas iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų perima valstybinės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto apsaugą.

Iki 2004 metų pulkų pagrindą sudarė privalomosios karo tarnybos kariai. 2001 m. sausio 1 d. duomenimis,  Vidaus tarnybos I-ajame pulke buvo 990, o Vidaus tarnybos II-ajame pulke – 416 šauktinių karių etatų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu 2001 m. gruodžio 22 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1609 „Dėl vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo“. Taigi nuo 2002 metų sausio mėnesio vidaus tarnybos pulkai pradėti reorganizuoti į Viešojo saugumo tarnybą palaipsniui atsisakant tarnaujančių privalomosios karo tarnybos karių ir dalinius formuojant tik profesionalios tarnybos pagrindais. Reorganizacijos metu kalėjimų apsaugos tarnyba perduota Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Nelikus šauktinių iš naujo formuojamos konvojavimo kuopos. Reforma įgyvendinta iki 2004 m. sausio 1 d.

2004 m. vidaus tarnybos pulkai pradeda vykdyti valstybės vadovų apsaugą Turniškėse.

2005 m. atsisakoma sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimo traukiniais, tam tikslui pulkams skiriamas patogesnis transportas. Vidaus tarnybos pulkai, aktyviai bendradarbiaudami su Pagėgių rinktine, padeda užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

2006 m. Vidaus tarnybos II-ajam pulkui perduodama Tarptautinio Vilniaus oro uosto apsauga. Vidaus tarnybos pulkų kariai pirmą kartą dalyvauja Kaliningrado tranzito kontrolę vykdančių viešosios policijos patrulių kvalifikacijos tobulinimo programoje. I-ojo pulko kariai padeda operatyviai surasti ir sulaikyti du iš Kėdainių policijos areštinės pabėgusius sulaikytuosius.

Įvyksta komandinės kovinės dvikovės varžybos, skirtos Vidaus tarnybos dalinių 15-osioms įkūrimo metinėms paminėti. II–asis pulkas pradeda bendradarbiavimą su Prancūzijos nacionaline žandarmerija - pulko atstovas dalyvauja Europos Sąjungos teisėtvarkos pajėgų pratybose Prancūzijoje.

Dėl iš esmės pasikeitusios šalies politinės situacijos buvo būtina paspartinti vidaus tarnybos pulkų reorganizavimą į Viešojo saugumo tarnybą .  Lietuvai tapus Europos Sąjungos  ir NATO nare, vidaus tarnybos pulkų funkcijos iš dalies pasikeitė, todėl nuspręsta pulkus  reorganizuoti į  Vidaus reikalų ministerijai pavaldžią Viešojo saugumo tarnybą ir jos veiklą reglamentuoti specialiu įstatymu.

Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas Nr. X-813. Vyriausybė, įgyvendindama šį įstatymą, 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 patvirtino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatus ir reorganizavo specialiosios parengties Vidaus tarnybos I-ąjį ir II-ąjį pulkus į Viešojo saugumo tarnybą.

Suderinus su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu vidaus reikalų ministro įsakymu tarnybos vadu nuo 2007 m. balandžio 1 d. paskiriamas Vidaus tarnybos 1-ajam pulkui vadovavęs vidaus tarnybos pulkininkas Sergejus Madalovas, jam suteikiamas vidaus tarnybos generolo laipsnis. Viešojo saugumo tarnybos pavaduotojais paskirti buvęs Vidaus tarnybos I-ojo pulko vado pavaduotojas – štabo viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Jonas Zautra ir buvęs Vidaus tarnybos II-ojo pulko vadas vidaus tarnybos pulkininkas Anatolijus Šumskis. Viešojo saugumo tarnybą sudarė  centrinė tarnyba ir du daliniai – Vilniuje ir Kaune. Centrinę Viešojo saugumo tarnybos būstinę  buvo nuspręsta  įkurdinti Kaune.

Viešojo saugumo tarnybos įstatymas aiškiai apibrėžia, kad specialiosios parengties Viešojo saugumo tarnybos pajėgos  naudojamos  viešajai tvarkai  ir saugumui užtikrinti tik ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais. Nuo 2007 m. balandžio 1 d.  tarnyba veikia vadovaudamasi savo įstatymu, turi uniformą ir kovinę vėliavą. Viešojo saugumo tarnybai pavesta vykdyti  didžiąją dalį buvusiems vidaus tarnybos pulkams  priskirtų funkcijų. Tarnybos pareigūnai toliau saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja  konfliktines situacijas  laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu ir talkina kovos su nusikalstamumu operacijose. Tačiau po reorganizavimo Viešojo saugumo tarnybai pavestos ir naujos funkcijos.  Specialiai parengti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, vykdo asmenų paiešką, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, dalyvauja  Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų misijose, išimtiniais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir jo nurodymu talkina kitoms teisėsaugos institucijoms. Karo metu Viešojo saugumo tarnyba kartu su ginkluotosiomis pajėgomis gina valstybę.

2007 m. nuo sausio 1 d. Vidaus tarnybos I pulkas pradeda vykdyti Kauno oro uosto apsaugą. Vasarą dienos šviesą išvysta VST interneto svetainė, kurioje talpinamos su Tarnyba susijusios naujienos, aktualūs teisės aktai, nuotraukos iš įvairių VST renginių.

2008 m. nuo sausio 1 d. VST pradeda vykdyti geležinkelio tunelio (Kaune), geležinkelio tilto per Dubysos upę (Raseinių rajone, Lyduvėnuose), Sveikatos apsaugos ministerijos vaistų sandėlio (Nemenčinėje) apsaugą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje du būriai po 17 VST pareigūnų atstovauja Lietuvai Europos Sąjungos teisėtvarkos pajėgų pratybose Prancūzijoje, nacionalinės žandarmerijos mokymo centre Saint-Astier mieste. Įkuriama Viešojo saugumo tarnybos asociacija, vienijanti tarnavusius ir tebetarnaujančius VST pareigūnus. VST pareigūnai pradeda dalyvauti misijose. Pirmieji išvyksta į EULEX KOSOVO Europos Sąjungos teisės viršenybės Europos saugumo ir gynybos politikos misiją Kosove. Įvyksta savaitės trukmės Viešosios tvarkos atkūrimo taktikos kursai, kuriuos veda Prancūzijos respublikinių saugumo kuopų instruktoriai. VST kinologai tobulina savo kvalifikaciją padedami Prancūzijos nacionalinės policijos instruktorių Prancūzijoje ir Lietuvoje. Pirmą kartą VST atstovai dalyvauja Europos žandarmerijos pajėgų pratybose „EGEX08“ Portugalijoje.

2009 m. birželį VST inspektuoja ir vertina Europos žandarmerijos pajėgų multinacionalinė patarėjų grupė. Gruodžio 15 d. Europos žandarmerijos pajėgų Tarpministerinio komiteto posėdžio Versalyje (Prancūzija) metu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadui iškilmingai įteikiama deklaracija dėl Viešojo saugumo tarnybos pripažinimo ir Europos žandarmerijos pajėgų partnerio statuso suteikimo. VST pareigūnai dalyvauja ES civilinių krizių valdymo komiteto inicijuotose  Europos Sąjungos policijos pajėgų pratybose (EUPFT) 2009 Italijoje. Pasirašomas bendradarbiavimo susitarimas tarp VST ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.

2010 m. Viešojo saugumo tarnyba stiprina bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene. Dalyvaujama operacinio lygmens štabo pratybose „Siena 2010“, kurių tikslas yra įvertinti taikos meto užduočių operacinių pajėgų štabų ir jungtinio operacijų centro pasirengimą planuoti ir palaikyti operacijas, teikiant pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) valstybės sienos sustiprinimo atveju. Tai pirmosios tokio pobūdžio pratybos, kuriose dalyvauja kariuomenės ir valstybinių sukarintų institucijų atstovai. Pasirašomas bendradarbiavimo susitarimas tarp VST ir Lietuvos kariuomenės.VST pareigūnai išvyksta į Jungtinių Tautų stabilizavimo misiją Haityje. Pagal atskirą Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos susitarimą, Viešojo saugumo tarnybos atstovai dalyvauja bendrai Lietuvos ir JAV įsteigtoje Policijos operacinėje ir mokymo sąveikos grupėje Afganistano Goro provincijoje. VST pareigūnai dalyvauja Vokietijoje vykusiose tarptautinėse pratybose EUPFT 2010. Pasirašoma bendradarbiavimo sutartis su Kalėjimo departamentu.

2011 m. Pasirašomas bendras Lietuvos kariuomenės ir VST bendradarbiavimo priemonių planas. VST dalyvauja karinėse pratybose „Gintarinė viltis 2011“ (angl „Amber Hope 2011“). Pasirašomas bendradarbiavimo susitarimas tarp VST ir Policijos departamento.

2012 m. VST pareigūnai dalyvauja tarptautiniuose civilinių krizių valdymo mokymuose „Logrono 2012", skirtuose civilinių krizių valdymui. VST ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašo bendradarbiavimo susitarimą. Europos sambo čempionate VST pareigūnai iškovoja aukso medalį, pasaulio čempionate – aukso ir bronzos medalius. Būrys pareigūnų dalyvauja Prancūzijos snaiperių ekspertų kursuose Lietuvoje.

2013 m. VST pareigūnai išvyksta į Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijas Kipre ir Liberijoje.Pasirašomas bendradarbiavimo susitarimas su Vadovybės apsaugos departamentu prie VRM. Antrus metus iš eilės VST pareigūnas tampa Europos Sambo čempionato čempionu.

2014 m. vyko mobilizacinės ir dviejų etapų taktinės VST pratybos. VST pareigūnai dalyvauja teisėsaugos pajėgų (EUPST 2014)pratybose Nyderlandų Karalystėje ir Italijoje. Dalyvaujama tarptautinėse pratybose „ISTE 2014“, skirtose parengti personalą dalyvauti ES misijos daugiašaliame štabe. VSAT organizuojamose pratybose Lietuvoje bei karinėse pratybose „Gintarinė valia 2014“, štabų vadaviečių stalo pratybose „Vieningas atsakas 2014“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pirmą kartą VST atstovas dalyvauja karinėje tarptautinėje operacijoje kaip civilinis komponentas:  viešosios tvarkos atkūrimo ir saugios aplinkos užtikrinimo operacija Bango regione (Centrinė Afrikos Respublika), kur vykdo užduotis Europos žandarmerijos pajėgų jungtinio dalinio sudėtyje. VST pareigūnai dalyvavo Lietuvos parašiutų sporto laisvo kritimo derinių čempionate ir pasiekė Baltijos šalių formacijos rekordą – atliekamos laisvo kritimo šuolių formacijos iššokant iš 6 000 m. aukščio. Klaipėdoje steigiamas VST padalinys, kurio pagrindinė užduotis - vykdyti AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo apsaugą.

2015 m. VST pareigūnai dalyvauja tarptautiniuose intervencijos mokymuose Prancūzijoje. VST iš Lietuvos kariuomenės perima dalį karo metui reikalingos ginkluotės. Dalyvaujama didžiausiose šalyje karinėse nacionalinėse pratybose „Žaibo kirtis 2015“ bei didžiausiose Baltijos regione vykstančiose tarptautinėse specialiųjų operacijų pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2015“, tarptautinėse pratybose „Baltijos šeimininkas 2015“. Pasirašoma kolektyvinė sutartis su profsąjungomis.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. vadovauti Viešojo saugumo tarnybai paskiriamas krašto apsaugos sistemos karininkas plk.ltn. Ričardas Pocius. Jam suteikiamas vidaus tarnybos pulkininko laipsnis. Pasirašomas keturšalis bendradarbiavimo susitarimas tarp VST, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos departamento ir Lietuvos šaulių sąjungos, siekiant bendradarbiauti organizuojant vaikų vasaros stovyklas Pasieniečių mokykloje. Kaune pirmą kartą surengiamos VST kinologų taikomojo biatlono varžybos. VST pareigūnas Pasaulio sambo čempionate iškovoja bronzos medalį.

2015 m pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pakeisti Viešojo saugumo tarnybos nuostatai ir nuo 2016 m. sausio 1 d. Viešojo saugumo tarnybos buveinė perkeliama į Vilnių. Įgyvendinant naują Vidaus tarnybos statutą, Viešojo saugumo tarnyboje vykdoma reorganizacija: keičiama struktūra, dalis padalinių pareigūnų tampa nestatutiniais – valstybės tarnautojais, Tarnybos vado pavaduotoju skiriamas v.t. plk. Jonas Zautra, Štabo viršininku – v.t. plk.ltn. Dainius Skliaustys.

2016 m. prisitaikydama prie interaktyvėjančio gyvenimo tempo ir siekdama operatyviau bei efektyviau informuoti visuomenę, Viešojo saugumo tarnyba įkuria puslapį socialiniame tinkle „Facebook“. Tarnyba dalyvavo Lietuvos kariuomenės pratybose „Vieningas atsakas 2016“ ir Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgų ir remiančiųjų vienetų pratybose „Žaibo kirtis 2016“; Tarnyba iš Vokietijos Federalinės Respublikos įsigijo specialias priemones, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir Ugniagesių ir gelbėtojų mokykla. Kartu su policijos ir pasienio pareigūnais 10 Tarnybos atstovų mėnesiui komandiruojami į Lesbo salą Graikijoje, kur ES spendimu FRONTEX užtikrino emigrantų srautų kontrolę.

TBIPS vedėjas

Evaldas Vaitkus

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-01-16